- atribuoti
- 1 atribúoti 1. tr. Mrk atristi, atritinti: Jei tu tokis narsus, atribuok va čion iš skersakelių Pikulio akmenį V.Krėv. 2. intr. atriedėti: O tėvelio dvaružėlin aukso žiedu atribuosiu LTR(Al). Jeigu kuriai pusei pavyksta atribuojančiam rutuliui taip suduoti lazda, kad jis įgautų priešingą kryptį, tai tokiais atsitikimais laikoma priešingą pusę pralaimėjus – gavus kuilą rš. 3. intr. greitai atbėgti: Atribuoja dvi peliukės per didį dvarelį LTR(Al). ^ Atribãvo ribelis, nelabai didelis, klausė pas ambriuką, kur šnipukė miega (vilkas, šuo, kiaulė) Vlk. Atribuoja raitelis, šūst molio pečiukan (žirnius džiauna į krosnį) LTR(Mrs). \ ribuoti; atribuoti; įribuoti; nuribuoti; paribuoti; užribuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.